- gurlus
- gurlùs, -ì adj. (4)
1. riebus, vešlus, trąšus: Toks gurlùs vaikas, o, sakai, nesveikas NmŽ. Maži vaikai yra gurlì Rt. Buvo gurlì mergelė Ggr. Brolis gurlèsnis sugrįžo, nekaip išėjo J. Gurlùs vištalis Kv. Gerai maitinamas, gurlus bulius Pč. Gur̃lios kiaulės buvo pariestais snapais Tl. ║ Stiebas gurlus, kilstąs, galūnėtas, by kantėtas P.
gur̃liai adv.: Batviniai gur̃liai augo, kad ir iš vagų virto Slnt.2. S.Dauk silpnas, lepus, gležnas: Arklys gurlus (kurs greitai gursta, sušyla, pasilpsta) Slnt. Maži veršaičiai yra gurlì Slnt. Jau dabar rugiai nebėra tokie gurlì, nebesukris Slnt. Linai yra gurlì, šunys, zuikiai išlaužo Šts. Priš lytų žmonys yra gurlì Šts. Gurli dienà – valkiojuos kaip šuo, saulė[je] parkaitęs Skd.gurlù n.: Man gurlù pasidarė (nuo šilumos suglebau) Dr.
Dictionary of the Lithuanian Language.